|
|
|
|
Mulčias sode Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė Daugeliui sodininkų, ypač turinčių didelius sodus arba pernelyg užsiėmusių, kad galėtų daug laiko skirti sodo priežiūrai, pasodintų augalų mulčiavimas yra puiki išeitis. Pamulčiuotame plote mažiau auga piktžolės, dirvos paviršius vasarą atvėsinamas, o žiemą pašiltinamas. Mulčias sulaiko drėgmę, o drėgnesnėje ir vėsesnėje dirvoje pagreitėja maisto medžiagų yrimas, todėl augalai jas greičiau ir lengviau įsisavina. Pūdamas mulčias tampa dirvožemio dalelėmis ir dirva praturtinama maisto medžiagomis, pagerėja pralaidumas vandeniui ir orui. Be to, dirvos paviršiuje pilna įvairias augalų ligas sukeliančių organizmų, kurie dauginasi ir auga drėgnoje, šiltoje aplinkoje, tad mulčiumi galima pristabdyti ligų sukėlėjų vystymąsi. Be minėtų mulčio privalumų, svarbu ir tai, kad pamulčiuoti augalai apsaugomi nuo sužalojimų žoliapjove, trimeriu. Mulčiui gali būti naudojamos organinės ir neorganinės medžiagos. Organinis mulčias gaminamas iš natūralių medžiagų: spygliuočių medžių žievės bei medienos, lapų, spyglių, kankorėžių, šiaudų, žolės, komposto ir pan. Neorganinis mulčias gaunamas iš: žvyro, smulkintų akmenų, įvairių dangų (kaučiukinės, guminės). Kokiomis medžiagomis mulčiuosime augalus priklauso nuo sodo stiliaus, mulčiuojamos vietos sode, mulčio kainos ir nuo mūsų skonio. Vieni mulčiuoja sodo augalus, tik todėl, kad priežiūra būtų kuo paprastesnė ir tam naudoja natūralų, mažai pastebimą spygliuočių žievės mulčią, kitiems mulčias yra sodo puošmenos elementas. Siekiant mulčiu sukurti įvairius dekoratyvinius apdailos elementus dažniausiai naudojamos įvairių spalvų medienos drožlės (čipsai). Dažnai taip mulčiuotame plote augalų yra vos vienas kitas, o dominuoja spalvotas mulčias. Tiesa, taip naudojamo mulčio priešininkus, kai kurie sprendimai šokiruoja, nes jų sukurtuose soduose pagrindinę vietą užima augalai, o sodo puošmenos yra šviestuvai, sodo baldai, paukščių girdyklos, saulės laikrodžiai, skulptūros ir kt. Bet sodo stilių yra tiek, kiek esama skonių ir vienas iš svarbesnių sėkmės kriterijų – ar sukurtas sodas tenkins sodo savininką. Taigi, įgyvendinant tokius sprendimus paliekama vietos individualiai interpretacijai. Nepriklausomai kokį mulčią sode naudosime, juo augalai turi būti teisingai pamulčiuoti, kad jis nebūtų žalingas. Mulčio sluoksnis turėtų būti ne storesnis nei 8 –10 cm, o jei mulčiuojame smulkesnėmis medžiagomis - netgi dar plonesnis. Per storą mulčio sluoksnį sunkiai patenka tiek drėgmė, tiek maisto medžiagos. Besaikis mulčio pripylimas arti augalų kamienų, paskatins jų šaknijimasi mulčio sluoksnyje, o ne dirvoje. Nereikėtų augalų mulčiuoti blogai nudrenuotose, piktžolėtose dirvose. |
|
|
![[Under Construction]](../images/undercon.gif){kind=small}